1775 m. pradėta statyti Šventųjų laiptų, arba Kristaus laiptų, koplyčia. Pastatyti iš akmens, atgabento iš Švedijos, Šventieji laiptai pirmąkart maldingai apeiti 1778 m. gegužės 28 d. per Viešpaties Dangun Žengimo šventę. Koplyčia vienaaukštė, su masyviu bokštu, kurį dengia keturšlaitis stogas. Kiekvieno jos fasado kompozicija skirtinga.
Kristaus laiptų koplyčia atspindi potridentiniu laikotarpiu Europos kalvarijose ėmusią plisti Šventųjų laiptų apėjimo praktiką. Šventieji laiptai derėjo prie Kryžiaus kelio lankymo tradicijos, tačiau jų lankymas ir Kryžiaus kelio ėjimas iš pradžių egzistavo kaip dvi atskiros religinės praktikos. Šventieji laiptai labai dažnai statyti bernardinų globojamose kalvarijose. Jie – tam tikras bernardiniškojo pamaldumo kenčiančiam Kristui atspindys. Kad gautų atlaidus, maldininkai turėdavo Šventaisiais laiptais lipti keliais, kalbėdami atitinkamas maldas. Tytuvėnuose visuotiniai atlaidai būdavo suteikiami Šventuosius laiptus apėjus Viešpaties Dangun Žengimo, Šv. Jono Krikštytojo, Trijų Karalių šventės dieną ir Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo oktavą.
Tytuvėnų Kristaus laiptų koplyčios kiekviename laiptelyje po stikliniu gaubtu įmontuotos relikvijos – iš Palestinos parvežta šventa žemė. Viena laiptų eilė skirta maldininkams užlipti keliais, kita – nusileisti.
Užlipę Šventaisiais laiptais, maldininkai atsiduria nedidelėje viršutinėje koplyčioje. Čia stovi iš gipso lipdytas altorius su Nukryžiuotoju centre. Nukryžiuotąjį supa angelai, viršuje pavaizduotas balandis, simbolizuojantis Šventąją Dvasią, ir Tėvas. Kryžių apkabinusi klūpo atgailaujanti šv. Marija Magdalietė, abipus kryžiaus stovi šv. Jonas ir Švč. Mergelė Marija su kančių kalaviju. Koplyčioje taip pat pastatytos dvi medinės prie stulpo pririšto Jėzaus skulptūros.