Šv. Jokūbas

Zebediejaus sūnus Jokūbas (lot. Jacobus, isp. Santiago, angl. James, pranc. Jaques) ir jo brolis Jonas buvo Galilėjos ežero žvejai, kai vieną dieną prie tinklų juos sutiko Jėzus ir pašaukė abu tapti žmonių žvejais. Naujajame testamente pasakojama, kad Jokūbas buvo ketvirtasis Jėzaus pašauktas mokinys (Mt. 4:21). Jokūbas tik keletą kartų minimas šv. Rašte. Abu broliai buvo karšto būdo ir jiems prilipo Boanerges, griausmo sūnų pravardė (Morkus 10:37).

Prieš nukryžiavimą Jėzus padalijo pasaulį apaštalams, skatindamas juos kaip galima plačiau pasaulyje skleisti tiesą. Jokūbui atiteko Iberijos pusiasalis. 44 m. po Kr. Erodo Agripos įsakymu Jokūbas buvo nužudytas, tapdamas pirmuoju apaštalu kankiniu (Apd. 12:2). Tai vienintelė apaštalo kankinystė, minima Evangelijose. Apie 750 metų Jokūbo palaikai gulėjo žemėje ir niekas nebežinojo tos vietos, kur jie buvo palaidoti.

Apie 813 m. vienuolis atsiskyrėlis Pelajo išgirdo muziką ir virš mažos olos miške ant Libredon kalno, esančio apie 17 km nuo Iria Flavia uosto, vyskupo Teodomiro buveinės, pamatė šviesas. Toje vietoje jis ėmė kasti žemę ir rado palaikus ir pergamentą. Pelajo pasikvietė vyskupą į tą vietą ir šis patvirtino, kad kaulai yra apaštalo Jokūbo ir dviejų jo mokinių — Atanasio ir Teodoro. Netrukus į tą vietą pradėjo traukti piligrimai.

IX a. didžiąją dalį Iberijos pusiasalio valdė musulmonai. Apie 834 m. Clavijo mūšyje, kuriame susidūrė Leono karaliaus Ramiro vedama kariuomenė su Abdurrachmano kariuomene, netoli dabartinio Logrono miesto pasirodė Jokūbas ant balto žirgo ir vedė krikščionis į mūšį prieš musulmonus. Ispanijos apaštalas Santiago Peregrino tapo Santiago Matamoros (maurų žudytojas) ir kovos prieš musulmonus ir apskritai krikščioniškos kovos simboliu. Šimtmečius šūkis „Santiago“ buvo Ispanijos karių ir konkistadorų kovos šūkis.

Šv. Jokūbas ir dabar yra drąsos reikšti savo krikščioniškąjį tikėjimą pavyzdys.

Kelio pradžia

Šv. Jokūbo kelias (isp. Camino de Santiago) – katalikų piligriminis kelias į Kompostelos Santjago katedrą Ispanijoje kur, manoma, yra palaidotas Apaštalas Jokūbas. Šis kelias žinomas nuo viduramžių, jam jau virš 1000 metų.

Kelias nėra apibrėžtas, juo laikomas visas piligrimo maršutas į katedrą. Tradicinis maršrutas iš Prancūzijos į Santjagą eina „prancūzų keliu“ (Camino Francés) nuo Pirėnų kalnų per Pamploną ir Leoną.

Kai 1987-aisiais Europos Taryba (angl. Council of Europe) paskelbė Santiago de Compostela deklaraciją, pasauliui dar kartą buvo paskleista žinia, kad Europa nėra vien politinis ir ekonominis projektas. Europos bendrabūvis grįstas vertybėmis, jos bendrystė remiasi į krikščioniškąsias Europos šaknis.

Prie Deklaracijos pridėtame žemėlapyje buvo pažymėta Lietuva, tuo metu dar SSRS okupuota, per kurią nužymėtos dvi Šv. Jokūbo kelio atšakos, kurios ir tapo pagrindu kuriant dabar jau sertifikuotus Šv. Jokūbo kelius Lietuvoje.

1993 m. Šv. Jokūbo kelias įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. 1998 m. įtrauktos ir Prancūzijos kelių atkarpos.