Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos (Aušros Vartų), koplyčia

Vienas iš Vilniaus miesto simbolių – Aušros Vartai, pirmą kartą paminėti 1514 metais.

Šiandien Aušros Vartai daugumai žmonių asocijuojasi su maldos namais. Tačiau prieš kelis šimtmečius, išgirdę Aušros Vartų vardą, vilniečiai pirmiausia būtų pagalvoję apie miesto gynybinę sieną. Reikalas tas, kad Vilniaus miesto gynybinė siena turėjo dešimt vartų, o Aušros Vartai – vieninteliai išlikę iš tų dešimties. Apie gynybinę statinio funkciją primena išorinėje vartų pusėje iki šiol gerai matomos šaudymo angos.

Pradžioje šie vartai vadinti Medininkų vartais, nes pro juos vedė kelias į Medininkus. Gali būti, kad dabartinis pavadinimas kilęs nuo Aštriųjų vartų. Mat jie stovi miesto pakraštyje, kuris anuomet vadintas Aštriuoju. Kita vardo kilmės versija teigia, kad vartai yra Rytų pusėje, kur brėkšta Aušra. Be to, ir Mergelė Marija būdavo vadinama Aušros žvaigžde. Iš čia ir Aušros Vartai…

XVII amžiuje prie Aušros Vartų buvo pastatyta atskira medinė koplyčia ir į ją perkeltas stebuklingasis švenčiausios Mergelės Marijos paveikslas. Po gaisro pastatyta jau mūrinė koplyčia. Dabartinę vėlyvojo klasicizmo išvaizdą koplyčia įgavo XIX amžiuje, po rekonstrukcijos.

Stebuklingas švenčiausiosios Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos paveikslas Aušros Vartų koplyčioje – vienas žymiausių renesanso tapybos kūrinių Lietuvoje. Jis dar vadinamas Aušros Vartų Madona arba Vilniaus Madona. Nutapytas specialiai šiai koplyčiai XVII amžiuje pagal Nyderlandų dailininko Martino de Voso pavyzdį. Paveikslą garbino ir laikė stebuklingu ir katalikai, ir stačiatikiai, ir unitai (tai yra graikų apeigų katalikai). Jis žinomas visame pasaulyje, jo kopijų saugoma daugelio šalių bažnyčiose. Pavyzdžiui, Paryžiuje – Švento Severino bažnyčioje, daugelyje Lenkijos bažnyčių.