Daugirdiškių koplytstulpis

Šis didelis XIX–XX a. koplytstulpis su kryžiumi ir skulptūra, vietinių vadinamas šv. Jono Nepomuko koplyčia, stovi Monio ežero rytiniame krante, vieškelio vingyje, aukštesnėje vietoje. Pastatytas ant žemo cokolio. Kvadrato plano, dviejų vienodo aukščio tarpsnių. Sumūrytas iš raudonų plytų, rištų kalkių skiediniu, tinkuotas, baltai dažytas. Pirmo tarpsnio kiekvienos pusės viduryje yra kiek įdubios stačiakampės plokštumos iš stambios tamsių akmenų skaldos. Antrą tarpsnį iš visų pusių skaido aukštos stačiakampės nišos su sklembtais viršutiniais kampais, jose yra po angą su pusapskrite arka, apvestą profiliuotu apvadu ir papuoštą raktu.

Tarpsnius juosia profiliuoti klasicistiniai karnizai (pirmo tarpsnio karnizas sudėtingo profilio), dengti skarda. Stogas varpo pavidalo (pagal baroko tradicijas), dengtas skarda. Virš jo – dekoratyvus metalinis kryžius. Jis kiauraraštėmis šakomis, su perkryžomis; šakų ir perkryžų galai tulpių pavidalo. Kryžmos ir perkryžų centrus dengia diskai. Tarpšakių spinduliai panašūs į javų varpas. Ilgokas stiebas iš abiejų pusių papuoštas dinamišku spiralių ornamentu.

Koplytstulpio antrame tarpsnyje yra šv. Jono Nepomuko skulptūra (ąžuolas; aukštis apie 150 cm), atgręžta į šiaurės rytų pusę. Ji pusiau profesionalaus darbo; proporcinga koplytstulpiui, raiškus jo akcentas. Šventasis vaizduojamas ant žemo, pusės rutulio formos postamento, vilkįs kunigo apranga, laikąs palmės šakelę ir „Nukryžiuotąjį“. Skulptūra grakšti, aptakaus silueto, statiška, sustingusių bruožų veidu. Formos supaprastintos, drabužiai detalūs, dekoratyvūs, daugiausia klostyti vertikaliai.

Bažnytinėse knygose rastas įrašas, pagal kurį galima spręsti, jog XIX a. viduryje kaime jau buvo koplytėlė su šv. Jono Nepomuko skulptūrėle. Koplytstulpis pastatytas 1830–1840 m. ir yra skirtas šv. Jonui Nepomukui – skęstančiųjų gelbėtojui.

Yra keletas legendų apie tai, kam šis koplytstulpis yra skirtas. Vietinė legenda byloja, jog jį pastatė ponas savo vežikui, kuris nuskendo ežere, gelbėdamas pono gyvybę, kai pasibaidė arkliai ir įlėkė su karieta į ežerą. Tačiau greičiausiai koplytstulpis yra skirtas Henrikui Römeriui (1803–1828), vyriausiam Mykolo Juozapo Römerio ir Rachelės de Raes sūnui  nuskendusiam Daugirdiškių ežere 1828 m. liepos 4 d.

Dar pasakojama, jog koplytstulpis pastatytas 1830–40 m. dvarininko Römerio lėšomis ežere nuskendusio dvaro administratoriaus atminimui.