Piligrimai iš Ukrainos ir Taivano – Šv. Jokūbo kelyje Lietuvoje

Lietuvoje vis labiau populiarėja Šv. Jokūbo kelias, prie tarptautinio ir visame pasaulyje žinomo Camino de Santiago (Šv. Jokūbo) kelio prisijungęs 2016 metais, pažymėdamas bendras europietiškas krikščioniškas šaknis. Lietuvoje galima aplankyti 32 Šv. Jokūbo simboliu – kriaukle – pažymėtas vietas: 11 Šv. Jokūbo bažnyčių ir kitas šventoves. Šis kelias vienija 25 savivaldybes.

„Šv. Jokūbo kelias tai aktyviausiai Lietuvoje veikiantis Kultūros kelias iš Europos Tarybos Kultūros kelių, pritraukiantis lankytojų iš kitų šalių. Šių metų maršrutas, kuriuo kartu su lietuviais eina piligrimai iš Taivano ir iš Ukrainos – gražus pavyzdys ir įrodymas, kaip Kultūros keliai gali stiprinti bendrystę, plėsti ryšius“, – sakė Kultūros paveldo departamento (KPD) Tarptautinių ryšių ir paveldo sklaidos skyriaus vedėjas Alfredas Jomantas, kuris yra ir Europos Tarybos Išplėstinio dalinio susitarimo dėl ET Kultūros kelių valdybos narys. Kultūros paveldo departamentas koordinuoja Lietuvos dalyvavimą Europos Tarybos Kultūros kelių programoje. Šiemet KPD dalinai finansavo Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos išleistą knygą „CAMINO. Šv. Jokūbo kelias Lietuvoje ir jo piligrimai / St James Way in Lithuania and Its Piligrims“ (lietuvių ir anglų kalbomis). Knygą piligrimai dovanojo visoms savivaldybėms, muziejams, bažnyčioms, kuriose apsilankė. Ją taip pat dovanų gavo ir visi šios kelionės dalyviai.

Per Lietuvą driekiasi keli Šv. Jokūbo kelio maršrutai: Vilniaus kelias, Šiaulių kelias, Kauno kelias, Šv. Jokūbo žiedas, apjungiantis visus kelius, Žemaitijos/Karaliaučiaus kelias, Lietuvos–Lenkijos kelias.

Vilniaus keliu

Į Vilnių rugpjūčio 28 d. atvykusius 6 piligrimus iš Ukrainos (tai Šv. Jokūbo kelio Ukrainoje – Camino Podolico – kūrėjai iš Vinycios savivaldybės), 10 iš Taivano (tarp jų – du katalikų dvasininkai iš Taipėjaus ir Kaušiungo (Kaohsiung) vyskupijų, taip pat Taivano katalikiškojo Fu Jen universiteto atstovai) Šv. Jokūbo kelio Lietuvoje įkūrėja ir iniciatorė, Europos Audito Rūmų narė Laima Andrikienė pakvietė pakeliauti Vilniaus kelio maršrutu. Svečius kelyje lydėjo 8 lietuviai.

Šis kelias, kurio ilgis – 493 km, prasideda Lietuvos šiaurėje, ties siena su Latvija, ir per Pasvalio, Panevėžio, Anykščių, Molėtų, Vilniaus rajono, Vilniaus miesto, Trakų, Alytaus ir Varėnos rajonų, Druskininkų miesto ir Lazdijų rajono savivaldybių teritorijas driekiasi iki Lietuvos–Lenkijos sienos. Kirtęs Lietuvos–Lenkijos sieną, mūsų lietuviškasis Šv. Jokūbo kelio tinklas – Europos Šv. Jokūbo kelio tinklo sudėtinė dalis – susisiekia su lenkiškąja Europos tinklo dalimi ir driekiasi per Lenkiją, vėliau per Vokietiją ir Prancūziją, kol pasiekia Ispanijos šiaurėje, Galisijoje, esantį Santjago de Kompostelos miestą ir joje esančią Šv. apaštalo Jokūbo katedrą.

„Užsieniečių atvykimas Lietuvon, noras leistis piligrimystėn čia, atrasti mūsų Šv. Jokūbo piligrimų kelius ir maršrutus, einant jais pažinti Lietuvą ir mūsų kultūros paveldą liudija ir lietuviškųjų Šv. Jokūbo kelio tinklo kelių žinomumą, ir pripažinimą“, – teigiama Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos pranešime.

Pirmiausia piligrimai susipažino su Lietuvos sostine, meldėsi prie Aušros vartų, Vilniaus arkikatedroje bazilikoje kartu su Vilniaus arkivyskupu Gintaru Grušu Taivano dvasininkai – kunigas italas, 25 metus dirbantis Taivane, Taipėjaus arkivyskupijos Šv. Juozapo parapijos klebonas ir Marijos legiono dvasinis vadovas Mirko Cichella bei Kaušiungo vyskupijos kunigas Domingo Tu – laikė bendras mišias. Piligrimai aplankė Šv. Jonų bažnyčią, Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią bei dominikonų vienuolyną, susipažino su M.K, Čiurlionio kūryba pažiūrėdami virtualios realybės filmą “Angelų takais”.

Dzūkijoje

Rugsėjo 1-ąją piligrimai lankėsi savo istorija garsiausiame Dzūkijos miestelyje – Merkinėje. Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centro vedėjas Algimantas Černiauskas supažindino su krašto istorija, akcentuodamas Lietuvos ir Lenkijos valdovo Vladislovo Vazos sąsajas su Merkine. Pažintį su Merkine piligrimai pratęsė Merkinės krašto muziejuje, kur jų laukė muziejininkas Mindaugas Černiauskas. Po to piligrimai pro jau pradėtą restauruoti vadinamąjį Vazos namą žingsniavo į Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią. Kartu keliaujantis kunigas Rokas Puzonas prisiminė, kad čia kunigavo 6 metus.

Merkinės bažnyčioje piligrimus sutiko  kunigas Robertas Rumšas. Čia ukrainiečių ir taivaniečių kalbomis nuskambėjo maldos už savo šalių laivę.

Iš Merkinės piligrimai pėsčiomis pro Panarą iškeliavo į Liškiavą. Ten jų laukė pažintis su Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčia ir dominikonų vienuolynu. Iš Liškiavos garlaiviu išplaukė į Druskininkus, į mišias Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierienės bažnyčioje. Susipažinę su kurortu, M. K. Čiurlionio kūryba, grįždami į Vilnių piligrimai aplankė Perlojos Švč. Mergelės Marijos ir šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią, kurioje dabar kunigauja R. Puzonas. Bažnyčios interjeras yra unikalus ir išskirtinis, sienų tapyboje gausu ne tik religinių, bet ir su Lietuvos istorija susijusių simbolių. Tai tautiškiausia bažnyčia Lietuvoje, kur viskas sienų tapyboje parašyta lietuviškai, bažnyčios skliautuose – Vytis, Gedimino stulpai ir Jogailaičių kryžius, o virš įėjimo – Vytauto Didžiojo portretas su visą sovietmetį draudžiama Trispalve. Su išskirtine Perlojos istorija keliauninkus supažindino Perlojos istorijos muziejaus muziejininkė Marija Lūžytė.

Šiame kelyje piligrimai dar aplankė Trakus ir Onuškį, miestelio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią, kuri yra viena iš Šv. Jokūbo kelio tinklo Lietuvoje Vilniaus kelio (Vilnius Route of St James Way Network in Lithuania) stočių. Prieš išvykdami namo piligrimai dar svečiavosi Vilniaus universiteto bibliotekoje bei Lietuvos Respublikos Seime.

Įdomu, kad Taivane taip pat yra Šv. Jokūbo kelias, vadinamas Camino Taiwan vardu, kuris toje šalyje driekiasi nuo vienos katalikų šventovės iki kitos (Taivano katalikų bendruomenė – tai apie 300 tūkst. Taivano gyventojų).

Kas yra Šv. Jokūbo kelias?

Šv. Jokūbo kelias arba Camino de Santiago – tai kelias, kuriuo piligrimai keliauja į Santjago de Kompostela (isp. Santiago de Compostela) miestą Ispanijoje, kur įspūdingoje katedroje ilsisi Šv. Jokūbo palaikai.

Jokūbo kapas yra piligrimystės tikslas, tačiau kai kurie keliautojai dar keliauja apie 100 km iki Finisterės, kuri iki Amerikos atradimo buvo žemės kraštas, kad pasiimtų iš jūros piligrimystės įrodymą – kriauklę, tapusią Šv. Jokūbo kelio ženklu, simboliu. Kalbama, kad kriauklės briaunos simbolizuoja daug piligrimų kelių, galiausiai sueinančių į vieną tašką, šiuo atveju – Santjago de Komposteloje esančią Šv. Jokūbo katedrą, kurioje ilsisi jo palaikai.

Kriauklėmis sužymėtas visas Šv. Jokūbo kelias, dažniausiai jos naudojamos kartu su geltonos spalvos rodykle, nurodančia kelionės kryptį.

Bet koks kelias, kuriuo jūs einate į Santjago de Kompostela, galėtų būti vadinamas Šv. Jokūbo keliu, bet istoriškai susiklostė keletas maršrutų, kurie yra vadinami Camino de Santiago. Jie prasideda Prancūzijoje, susilieja vienas į kitą ir kerta Ispanijos sieną dviejuose vietose – St-Jean-Pied-de-Port (Prancūzija) ir Somport (Ispanija).