Kultūros keliai Lietuvoje įgyja pagreitį

Kultūros ministerijoje surengtose praktinėse dirbtuvėse jų dalyviai iš visos Lietuvos su tarptautinių ekspertų iš Norvegijos, Danijos ir Jungtinės Karalystės pagalba siekė išgryninti kultūros kelių sertifikavimo kriterijus.

Renginio dalyviams sveikinimo žodį tarusi kultūros viceministrė Regina Jaskelevičienė teigė, kad kultūros keliai labai reikšmingi tiek regionų plėtrai, tiek kultūriniam turizmui, o norint, kad šie keliai pasiektų tikslus, kuriuos jiems keliame, svarbus vietos bendruomenių ir savivaldybių įsitraukimas, vietos kultūros resursų pažinimas, gebėjimas visuomenei „papasakoti savo istoriją“.

Šių metų vasarą kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas su ekonomikos ir inovacijų ministru Virginijumi Sinkevičiumi patvirtino Kultūros kelių vystymo Lietuvoje koncepciją, kurioje pateikta kultūros kelių vystymo šalyje situacijos analizė, jų sukuriama socio-ekonominė vertė, įgyvendinimo principai, nustatyti kultūros kelių lygmenys.

Rugilė Puodžiūnienė iš Kultūros ministerijos Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos grupės apžvelgė, kas šioje srityje jau nuveikta per šiuos metus. Šis renginys – jau trečiasis, metų pradžioje buvo kuriama Kultūros kelių vystymo Lietuvoje koncepcija, spalį Kaune surengta konferencija ir praktinis seminaras, o šiose praktinėse dirbtuvėse siekiama nustatyti kultūros kelių sertifikavimo kriterijus. R. Puodžiūnienės teigimu, norima, kad kultūros kelias būtų patrauklus ir Lietuvos gyventojams, ir turistams, kad taptų tvariu bei puikiu produktu. Projektą užbaigs gruodį parengtas skaitmeninis gerosios praktikos vadovas, kuriame bus sudėta visa per projektą surinkta medžiaga, patarimai, gerosios praktikos pavyzdžiai.

Kultūros keliai – reikšminga priemonė regionų plėtrai, ypač kultūrinio turizmo skatinimui.  Jie apima keliavimą siekiant pažinti kultūrinę aplinką, maistą, įvykius, kultūros renginius, vaizduojamąjį ir scenos menus, kitus kūrybinių, kultūrinių pokyčių procesus. Dėl istorinių, gamtinių, geografinių ir kultūrinių ypatumų Lietuva turi palankias sąlygas turizmo plėtrai kuriant regioninius, nacionalinius ir tarptautinius kultūros kelius. Pasiekus aukštą kokybę atsiveria galimybės prisijungti prie Europos Tarybos kultūros kelių tinklo.

Pasak ilgametę patirtį šioje srityje turinčio Kultūros paveldo departamento Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vedėjo Alfredo Jomanto, Kultūros kelių vystymo Lietuvoje koncepcija yra didelis žingsnis į priekį, o iš pradžių reikia turėti maršrutą, kuris pirmiausia būtų įdomus, patrauklus patiems vieno ar kito regiono gyventojams.

Kultūros keliai didins mūsų šalies atpažįstamumą ir žinomumą, prisidės prie turizmo plėtros ir regionų tapatumo vystymo, taip pat Lietuvos istorijos, materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo, kaip neatsiejamo bendro Europos kultūros paveldo ir istorijos elemento, identifikavimo, apsaugos ir sklaidos.

Visų Lietuvoje veikiančių kultūros kelių operatorių veiklą koordinuos Kultūros paveldo departamentas.