Jaunieji šauliai Šv. Jokūbo kelyje

Per Lietuvą išsibarsčiusios įvairios stovyklos vaikams ir suaugusiesiems siūlo įvairių pramogų, tačiau domėjimasis piligrimyste nemąžta. Nes dvasinė atgaiva ir tobulėjimas yra ne mažiau svarbus, nei fizinis.
Liepos 6-ąją, Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės jaunieji šauliai drauge su instruktoriais tiesiai iš Rukloje vykusios II pakopos karinės stovyklos susiruošė į žygį. Tikslas dvejopas: aplankyti Šv. Jokūbo bažnyčią Jonavoje ir ten pat, Jonų slėnyje drauge su miestelėnais sugiedoti Lietuvos himną.
Kiekvienas žygeivis gavo itin pravarčią einant karštą dieną Šv. Jokūbo heraldika padabintą kaklamautę. Žygio pradžioje ir sustojimuose Šv. Jokūbo draugų asociacijos Valdybos pirmininkas Valdas Kilpys pasakojo apie Apaštalą. Jaunieji šauliai netruko pastebėti, kad Šv. Jokūbo kryžiaus analogiją galima pamatyti Vytauto Didžiojo heraldinėje monogramoje, kurią naudoja specialiųjų pajėgų kariai: abu jie primena durklus. 
„Šv. Jokūbas net aštuonis šimtus metų, atkovojant Ispaniją iš maurų, buvo rekonkistos simbolis, — pasakojo V. Kilpys, — todėl ir dabar jo globa labai vertinama Ispanijos kariškių“. Pasak kalbėtojo, griežtas ir ūmus Apaštalo būdas patiko ne visiems, tačiau einant tėvynės gynėjo keliu iš Šv. Jokūbo derėtų pasimokyti gebėjimo daryti reikiamus sprendimus ir nuolatinio pasirengimo ginti savo tikėjimą. Jei reikia — iki mirties.