Dviejų dienų žygis Šv Jokūbo piligrimų keliu

Žygis Šv. Jokūbo piligrimų keliu
Ankstų birželio 10 dienos rytą dešimt šv. Jono Bosko kuopos ateitininkų kartu su kuopos globėja Renata Markevičiene ir istorijos mokytoju Tomu Mikučiu pradėjo dviejų dienų žygį Šv Jokūbo piligrimų kelio maršrutu Aukštieji Kapliai – Šėta – Žeimiai – Vaivadiškiai – Martyniškis - Marvilius – Jonava.
Piligriminę kelionę pradėjome prisimindami Dievo tarnaitę ateitininkę Adelę Dirsytę, jos tėvų tėviškėje, Aukštuosiuose Kapliuose, palydėti Kauno krašto ateitininkų dvasios vado kunigo Nerijaus Pipiro palaiminimu ir padrąsinimu. Rožinio maldos vedini pasiekėme Šėtą.
Trumpam sustojome Šėtos Šv. Dvasios bažnyčioje. Istorijos mokytojas Tomas Mikutis vedė edukacinę pamoką apie Šėtos bažnyčią, aplankėme Adelės Dirsytės tėvų, rezistentų ir kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę kapus.
Aplankėme Šėtos sinagogą, sustojome prie Kėdainių mūšio vietai pažymėti paminklinio akmens. Istorijos mokytojas patikrino mokinių žinias prie Normainių Baro konfederatų paminklo.
Neaplenkėme ir Mitinėniškių ( Montvilų) dvaro.
Sunkiausią tos dienos atkarpą Šėta – Žeimiai, esant 26 laipsniams karščio, įveikėme su daina. 18 val. Žeimių Švč. Mergelės Marijos į Dangų bažnyčioje šventėme atgailos sakramentą, dalyvavome šv. Mišiose. Nakvojome Žeimių mokykloje – daugiafunkciniame centre. Sulaukėme šiltos vakarienės ir nuoširdaus rūpesčio.
Birželio 11 d. rytą pradėjome antros dienos kelią. Ėjome Šv. Jokūbo Kauno kelio atkarpa Kėdainiai – Jonava. Po pietų pasiekėme Jonavos Šv. Jokūbo bažnyčią. Jonavos šv. Jokūbo bažnyčioje mus pasveikino parapijos klebonas dekanas kun. Virginijus Birjotas. Pakvietė į parapijos namus, padovanojo dėmesį, sudėjo anspaudus į piligrimų pasus.
Žygį šv. Jokūbo piligrimų keliu baigėme bendrais pietumis parapijos salėje. Mokiniai gavo jaunojo šv. Jokūbo kelio ambasadoriaus pažymėjimus.
Piligriminio žygio kelias – viso 35 km.
Piligriminio žygio atsiliepimai:
Aš visada norėjau eiti piligriminį žygį. Kodėl? Nes noriu išbandyti save. Supratau, kad Kelias yra tik vienas. Junigeda.
Ar man buvo baisu? Pasiryžau, nes norėjau išmėginti save. Sunkumai, kuriuos patyriau nublanksta prieš dvasinę ramybę, kurią gavau. Justė.
Jau seniai norėjau eiti į piligriminį žygį. Neleido mama. Šį kartą -neprieštaravo. Noriu būti ateitininkė ir gyventi tokioje bendrystėje, kurią patyriau žygio metu. Deimantė.
Žygiui trūko tik laužo, viską gavau. Ir maldas, ir dėmesį, ir skanų maistą. O vakaro programa pranoko lūkesčius. Neila.
Kodėl ėjau į žygį? Namuose būnu viena, pasiilgau žmonių. Bijojau bendrauti, bet buvo jauku ir linksma. Labai pavargau. Ne mano jėgoms - 35 km. Sofija.
Man mama pasakė, kad tu eisi į žygį. Sutikau, po to, nenorėjau, nes neturėjau draugų. Labai džiaugiuosi, kad ėjau. Skaudėjo kojas, bet viskas liuks. Viskas patiko ir tiko. Dėkoju mokytojai Renatai. Danielė.
Ir tėvų padėka:
Labai Jums dėkojame už rūpestį, kantrybę, mokymus žygio metu!
Mokytojo Tomo šeimai už skanią ir šiltą, jaukią vakarienę! Jūsų pasiaukojimas, pavyzdys vaikams! Džiaugiamės, kad vaikai turi tokius puikius mokytojus!
Ačiū!????????
Pagarbiai, Kizevičiai.
Renata Markevičienė Kunigo Jono Bosko ateitininkų kuopos globėja, VDU UKG tikybos mokytoja
Tomas Mikutis VDU UKG istorijos mokytojas