Vilnius – vienintelė Europos sostinė, stovinti ant dviejų senųjų civilizacijų – lotyniškosios ir bizantinės – ribos. Daugiaamžės ir daugialypės kultūros mieste nuo seno gyva įvairių tautų ir religijų tolerancijos dvasia. Pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose 1323 m. paminėtas Vilnius, XV a. išauga į gražų viduramžių miestą, kurio paveldas žavi ir šiandien.
Vilniaus pasididžiavimas – senamiesčio architektūra. Didžiausias Rytų ir Vidurio Europoje barokinis senamiestis (360 ha), išsaugojęs viduramžių gatvių tinklą ir būdingas erdves, iš Italijos atkeliavusio baroko stiliaus statiniais primena gražiuosius senuosius šios šalies miestus. Padangę remiantys liekni bokštai – jau lietuviškosios baroko mokyklos kūriniai. Puikaus gamtovaizdžio amfiteatre įsikūręs Vilniaus senamiestis – nuo 1994 m. UNESCO pasaulio paveldo sąrašo objektas.
Vilnius, gyvuojantis ant dviejų kultūrų ribos, visada buvo modernus kūrybos miestas, atviras įvairių kultūrų dialogui. Turtingos etninės kultūros tradicijos ir patyrimas, kūrybiškai įjungti į šiuolaikinio meno formas – teatrą, muziką, dailę, šokį, – kuria naują meno kokybę.
Lietuvos sostinė – vienas iš gražiausių Senojo žemyno miestų, kuriame harmoningai dera praeities palikimas ir dabarties pasiekimai, mokslas ir kultūra. O vilniečiai – svetingi ir linksmi žmonės.