Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra

Renesanso epochos architektūros paminklas Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra (iki 1997 m. bažnyčia) – ryškiausias miesto akcentas. Atvykstančiam ji tarsi parodo, kur yra miesto centras.

Katedra dominuoja ne tik dėl įspūdingo aukščio (bokšto viršūnė siekia 70 m), bet ir dėl patogios, puikiai parinktos statybos vietos. 1634 m. spalio 8 d. naująją Šiaulių bažnyčią, iškilusią greta senosios medinės bažnytėlės, konsekravo Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius. Karai, vėtros ir audros ne kartą bažnyčią niokojo. Pastatas labai pasikeitė po 1880 m. liepos mėn., kai į bažnyčios bokštą trenkė žaibas. Bažnyčios pastatas buvo apgriautas per Pirmąjį  ir Antrąjį pasaulinį karus. Sudegė medinės pastato dalys, pelenais virto meno vertybės, altoriai, vargonai, baldai, pralaužė skliautus, įlūžo grindys, atsivėrė požemiai. Pokario metais atstatymas truko ilgai – tik 1956 m. buvo baigti restauravimo darbai. Restauracijos darbams vadovavo inžinierius V. Krikščiūnas ir architektas S. Ramunis. Vėliau buvo imtasi apdailos, tvarkomas interjeras ir aplinka, remontuojamos atskiros pastato dalys.

1997 m. gegužės 8 d. šv. popiežiaus Jono Pauliaus II sprendimu buvo įkurta Šiaulių vyskupija. Bažnyčia tapo Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra. Pirmuoju Šiaulių vyskupu buvo paskirtas Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos rektorius kunigas Eugenijus Bartulis. Katedra ir iš išorės, ir viduje išdažyta dviem baltos spalvos atspalviais, įrengtas naujas, šiuolaikinius kanonus atitinkantis altorius. 2016m. bažnyčioje įrengta Gailestingumo koplyčia su šv. Jono Pauliaus II, šv. Faustinos Kovalskos, pal. Mykolo Sopočkos, ir palaim. Teofiliaus Matulionio relikvijomis.