Palendrių Aušros Vartų Marijos bažnyčia arba Palendrių Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos vieša oratorija – neveikianti katalikų bažnyčia, vadinta vieša oratorija, stovinti Palendriuose.
Ji laikoma viena iš įdomiausių ir gražiausių gelžbetoninės prieškario lietuvių architektūros pavyzdžių. Gyvavo apie dešimtmetį – iki Antrojo pasaulinio karo. Šiuo metu stovi vieniša, lentomis apkaltais langais. Šalia bažnyčios yra naujas, prieš dešimtmetį įšventintas Benediktinų vienuolynas. Priešingoje pusėje – nedidelės kapinaitės.
Lietuvos kunigas, mecenatas Kazimieras Ambrozaitis, pagal Šiaulių architekto Vlado Bitės projektą 1935 m. pradėjo statyti bažnyčią. Iš sesers perpirko 10 ha žemės sklypą, ūkio centre pirmiausia surentė kleboniją, joje įrengė laikiną koplytėlę. 1938 m. Palendrių bažnyčia buvo pašventinta, ji tapo pavaldi Kelmės parapijai. Modernaus baroko stiliaus, populiaraus tarpukario Lietuvoje, statinys bažnyčios fundatoriaus valia buvo pavadintas Palendrių Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos vieša oratorija (koplyčia, nedidelės katalikų bendruomenės maldos vieta). Teigiama, kad kun. K. Ambrozaitis ją statė ne dėl pastoracinių tikslų (nors jie nebuvo nustumti į šoną), bet kaip paminklą sau už patirtus gyvenimo vargus. 2000 m. birželį buvo pašventintas naujos vienuolyno bažnyčios kertinis akmuo, o 2002 m. birželio 7 d. ji jau buvo iškilmingai pašventinta. Benediktinams naująjį vienuolyną su bažnyčia įkūrus kiek atokiau nuo senosios Palendrių bažnyčios, ji tapo nebereikalinga.Prie šoninių durų sunykusiame antkapyje (Kristus nudaužytomis rankomis) iškaltas čia palaidoto jos statytojo kun. K. Ambrozaičio vardas ir gyvenimo metai (1859-1947).