Žiežmariai

XV amžiuje Žiežmarių dvaras, o vėliau prie jo išaugęs miestelis buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio nuosavybė. Spėjama, kad kunigaikštienė Elena jau 1501 m. suteikė Žiežmariams miestelio teises. 1511 metais jau veikė mokykla. 1528 m. Žiežmariai buvo pavieto centras, karo atveju turėjęs prisistatyti 116 raitelių. 1550-1551 m. Žiežmarius nusiaubė maro epidemija.

1600 m. miestelyje buvo apie 1000 gyventojų, veikė 38 smuklės, dirbo 11 mėsininkų. 1654-1655 m., įsiveržus į Lietuvą rusams, karo ugnis sunaikino dalį miestelio. 1792 m. Žiežmariai paskelbti laisvuoju miestu. 1812 m. birželio 13 d. per Žiežmarius žygiavo visos prancūzų kariuomenės vyriausiasis štabas, birželio 27 d. čia buvo sustojęs Napoleonas. Lapkričio mėnesį netoli Žiežmarių, prie Strėvos, įvyko mūšis su grįžtančiais iš Rusijos prancūzais. Miestelis tais metais patyrė didelių nuostolių.

1861 m. miestelyje jau 1210 gyventojų. 1863 m. Žiežmarių apylinkių miškuose veikė sukilėlių prieš Rusijos caro valdžią būriai. 1880 m. miestelyje gyveno 3500 gyventojų, vėliau šis skaičius sumažėjo, nes daug jų emigravo į Ameriką. Tačiau 1897 metais surašyti  jau 2795 gyventojai. Miestelyje buvo bažnyčia, 2 sinagogos, mokykla, teismas, veikė valsčiaus ir miestelio valdybos, pašto stotis, taupomoji kasa, vaistinė, 2 malūnai, 2 lentpjūvės, 4 odų apdirbimo įmonėlės, 6 smuklės, 32 krautuvės (iš jų 30 priklausė žydams). Miestelyje buvo 8 mūriniai ir 271 mediniai namai, 4 grįstos gatvės.

XX a. pradžioje Žiežmariuose aktyviai skleidžiama lietuvybė. 1907 m. „Lietuvišką knygynėlį“ laikė daraktorius J. Pažerskas. 1908 m. Žiežmarių kunigas Justinas Aukštuolis klebonijoje turėjo, jo žodžiais, „privatišką skaityklą - knygyną“ su beveik 300 knygų. 1908 m. veikė lietuviškos spaudos knygynas, priklausęs J. Kvietkauskui, bei „Vilniaus aušros“ draugijos biblioteka. Kunigo Juozapo Augūno rūpesčiu miestelyje įkurtas Blaivybės draugijos skyrius, 1910 m. veikė jo įsteigta arbatinė, kur buvo galima paskaityti lietuviškų laikraščių. Už lietuvybę prieš Pirmąjį pasaulinį karą kovojo ir vaistininkas Jonas Kašinskas.

1919 metais vykstant Lietuvoje nepriklausomybės kovoms, kuriose buvo sulaikytas bolševikų veržimasis link Kauno, Žiežmariuose telkėsi dideli Lietuvos kariuomenės daliniai. Trys kovose žuvę savanoriai palaidoti miestelio kapinėse. Vienas jų – žiežmarietis Silvestras Kušeniauskas.

1923 m. Žiežmariuose 307 sodybos ir 2198 gyventojai.

Tarpukariu buvo vidurinė (iki 1928 m.) ir pradžios mokyklos, žemės ūkio mokykla, veikusi žiemos metu, kooperatyvas, keliasdešimt privačių krautuvių, malūnas, lentpjūvė, elektrinė, gydytojas, medicinos, veterinarijos felčeriai, vaistinė, biblioteka, policijos nuovada, paštas, smulkaus kredito draugija, žydų liaudies bankas, nemažai įvairių amatininkų dirbtuvių. Miestelyje turgus veikė trijose vietose: vienoje buvo pardavinėjami arkliai, antroje - karvės, trečioje - visa kita. 1928 m. miestelio aikštėje pastatytas Nepriklausomybės paminklas, sovietinės valdžios nugriautas, 1991 m. atstatytas.

1940 m. miestelyje apie 2400 gyventojų. Būtent iki 1940 metų Žiežmariai buvo didžiausias Trakų apskrities miestelis, buvo valsčiaus, savivaldos, parapijos, prekybos ir švietimo centras.

1941 m. tragediją išgyveno gausi žydų bendruomenė - beveik visi Žiežmarių žydai sušaudyti netoliese esančiame Strošiūnų šile.

1943 m. rugsėjo 8 d. per pamaldas į bažnyčią įsiveržė vokiečiai ir pareikalavo nutraukti pamaldas. Tarp maldininkų jie ieškojo jaunų žmonių. Jaunimą okupantai buvo numatę vežti priverstiniams darbams į Vokietiją. Šiai akcijai pasipriešinęs klebonas buvo suimtas ir išvežtas į kalėjimą; daugeliui jaunuolių, padedant lietuvių policininkams, pasisekė pabėgti iš Vilniaus. Tai buvo pirmas tokio masto vokiečių okupantų prievartos aktas Lietuvoje.

1949 m. Žiežmariuose veikė račių, molinių indų, dešrų ir nealkoholinių gėrimų dirbtuvės, kalvė, vilnų karšykla, batų siuvykla, kirpykla, 3 parduotuvės, 2 užkandinės, buvo biblioteka, klubas-skaitykla, radijo mazgas, kinas, septynmetė mokykla ir vaikų darželis, ambulatorija. 1949 m. rugsėjo 1 d. gyveno 1875 gyventojai.

Po Antrojo pasaulinio karo Žiežmariai palaipsniui tapo Sodininkystės tarybinio ūkio, kuris kasmet išaugindavo apie milijoną gėlių, ir melioratorių gyvenviete.

Šiuo metu gyventojų skaičius viršija 3000.

1789 m. miestelio bajoro šeimoje gimė dailininkas Juozapotas Ignotas Lukaševičius

1924 m. kovo 4 d. Žiežmariuose gimė dailininkas vitražistas Kazys Morkūnas.