Grabijolai yra tipiškas rėžinis gatvinis kaimas, esantis 4 km į šiaurės rytus nuo Kazokiškių, 8 km į šiaurę nuo Vievio, Neries kairiajame krante, Kulio (Grabijolų) kraštovaizdžio draustinio teritorijoje.
Tai tankaus užstatymo XIII a. vidurio kaimas, seniausias kaimo namas – 300 metų senumo. Kaime yra senosios kaimo kapinės.
Kaimo forma būdinga gatviniams kaimams, kurie atsirado po valakų reformos XVI a. viduryje. Sodybos išdėstytos abipus kaimo gatvelės kompaktiškai ir taisyklingai, aiškiai matoma nuo senų laikų išlikusi rėžinio kaimo sandara. Kaimui priklausę laukai buvo padalinti rėžiais, kiekvienai sodybai atiteko po rėželį. Kaimo branduolį su sodybiniais rėžiais iš rytų ir vakarų pusių juosia apvažiavimo keliai.
Grabijolai minimi jau 1795 m. Parapijų revizijoje kaip Zapalinos palivarkui priklausęs kaimas su 9 sodybomis, kuriose gyveno 41 vyras ir 29 moterys.
Kaime pasakojama, kad pirmieji Grabijolų gyventojai buvo 3 broliai Žilinskai, turėję po valaką žemės. Jų vaikai ir anūkai vėliau kūrėsi šalia, rėžiai siaurėjo. Siauruose rėžiuose trobos galėjo būti statomos tik galu į gatvę, o ūkiniai pastatai taip pat tęsdavosi virtine vienas šalia kito. Sodybos gilumoje stovi pirtys.
Galima teigti, kad rytinėje gatvelės pusėje stovintys gyvenamieji namai yra seniausi, didesnė dauguma statyta XIX a. Vakarinėje gatvelės pusėje vyrauja plateni sodybų sklypai, su mažiau taisyklingu pastatų išdėstymu.
Kaimui būdingi namai su dvišlaičiais stogais, su gegninėm konstrukcijom. Seniausios Grabijolų trobos buvo vienagalės, susidedančios iš pagrindinės patalpos su moline krosnimi ir priemenės su atskira kamaros patalpa. Dabartiniu metu dar yra išlikusių vienagalių trobų. Ūkiniai pastatai suręsti daugaiusia iš apvalių rąstų, kampuose sukertant į kertes, paliekant išsikišusius galus.
Kaimas greičiausiai pastatytas didelio pilkapyno vietoje, kadangi čia būdavo randama kaulų, įkapių, kitų daiktų.
Grabijolų gatvė veda link Neries, kur anksčiau buvo keltas ir medinis tiltas. Paskutinis tiltas sudegintas I pasaulinio karo pradžioje, vėliau per Nerį žmones kilnojo keltas, dar vadintas pervazu.
Lenkijai okupavus Viniaus kraštą Grabijolus nuo kito Neries kranto atskyrė Lietuvos ir Lenkijos demarkacinė linija, kaime veikė Lietuvos pasienio policijos postas.
Apie 1940 metus daugelis netoliese buvusių senovinių gatvinių rėžinių kaimų buvo išskirstyti į vienkiemius, tačiau Grabijolai, buvę nuošalyje nuo kelių ir valdžios, išliko nepaliesti. Dėl šios priežasties išliko senieji kaimo vietovardžių pavadinimai, kurių dauguma skamba dzūkiškai.