Abromiškių dvaro sodyba

Abromiškių dvaro sodyba yra Abromiškių kaime, maždaug 1 km nutolusi nuo greitkelio Vilnius–Kaunas. Apsuptas seno parko, įrašyto į gamtos paminklų sąrašą, dvaras išsidėstęs to paties pavadinimo ežero šiauriniame krante. Dvaro pastatų kompleksą sudaro: rūmai, svirnas, sarginė, tvarto liekanos, fragmentai ir parkas.

Rūmai yra liaudiško klasicizmo ir istorizmo architektūros. Pastatas ilgas, patalpos jame išdėstytos padrikai. Rūmų vidurinė dalis medinė, vieno aukšto, su mansardomis. Yra salė, likusios patalpos mažos. Iš šoninių fasadų šią medinę dalį sutvirtina mūriniai priestatai: vakarų pusėje – 3 aukštų XIX a. pab. – XX a. pr. stiliaus. Trečiajame aukšte buvo namų koplyčia. Virš jo, kupole, seniau buvo didelis laikrodis. Rytinio fasado mūrinis pastatas yra didesnis, dviejų aukštų. Medinė dalis susideda iš trijų fligelių. Centrinė dalis – portikas, paremtas stambiomis mūrinėmis kolonomis, stovinčiomis ant masyvių postamentų. Savita pačių kolonų forma rodo romantizmo įtaką. Priekinį pastato fasadą juosia antikinė tvorelė. Šio fasado pirmame ir antrame aukštuose yra po du paprastus, o trečiame – tris skliautuotus langus. Mūriniai fligeliai simetriški: skirtingo pločio ir aukščio, pietvakarinis yra aukštesnis ir siauresnis už šiaurės rytų. Fligeliai puošnesni už senąją dalį ir smulkesnių formų. Šiaurės rytinis fligelis neoklasicistinis: fasadus skaido stačiakampiai langai, viršutiniame aukšte piliastrai pabrėžia kampus ir ašis, pagal kurias kyla trikampiai pastogių frontonėliai. Tokia pati ir pietrytinio fligelio dviaukštės šiaurės vakarų dalies išorė

Į šiaurę nuo Abromiškių dvaro centrinių rūmų XIX a. įkurtas 15,5 ha laisvo plano parkas. 1873 m. dvaro inventoriuje minima, kad parke auga pušys, eglės, beržai, juodalksniai. Buvo sodas, į kurį nuo centrinių rūmų vedė 100 m ilgio mažalapių liepų alėja. Sodui išnykus, buvo praplėstas parkas. Iš pagrindinės alėjos veda šalutinės ir takai. Parke auga 18 vietinių rūšių medžiai ir krūmai: uosiai, klevai, eglės, šermukšniai, ievos ir kt. Be to, yra 25 rūšių ir formų introducentų. Tai graži paprastoji kompaktiškosios formos eglė (skersmuo –30 m), dailus balzaminis kėnis (skersmuo – 55 cm, aukštis – 30 m) ir europinis maumedis (50 cm ir 25 m). Parteryje auga vakarinės tujos, kaštonai, platanalapis raudonlapis klevas. Kuplios didžialapės liepos, viena jų – 1 m skersmens ir 30 m aukščio. Lapoja baltosios, pilkosios, kanadinės, balzaminės tuopos. Gausu ir krūmų: mėlynuogių sausmedžių, erškėtrožių, baltauogių meškyčių, stačiašakių lanksvų ir kitų.

1985 metais Abromiškių dvaro parkas paskelbtas valstybės saugomu, o 1986 m. priskirtas prie vietinės reikšmės gamtos paminklų.

2002 metais Abromiškių dvaro sodybos parkas įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Dvarą 1571 m. įkūręs Abrahamas Poniatovskis apsigyveno jame su savo žmona Ona Gryniūte–Poniatovskiene. Matyt, nuo jo vardo kilo ir Abromiškių pavadinimas. Likęs našliu, Abromiškių dvarą su miškais, pakelės karčema ir ežerais pardavė Trakų tijūnui M. Bychovcui, tad XVI a. pabaigoje dvaras jau priklausė Bychovcų giminei. XVII a. čia jau įsikūrė Narbutai. Apie 1748 m. dvaras vedybų keliu atiteko prancūzų kilmės grafams de Raësams. XIX a. I pusėje Vilhelmas de Raesas su žmona Antanina de Raësas pastatydino medinius rūmus, įkūrė sodą. Dvaras buvo išplėstas ir pritaikytas kultūriniam gyvenimui. Čia vykdavo literatūriniai vakarai, vaidinimai. Dvaras klestėjo kaip krašto kultūrinio bajorijos gyvenimo centras. 1799 m. dvare įvyko dailininkės ir dekoratorės Rachelės de Raës ir garsiojo intelektualo Mykolo Römerio vestuvės. 1840 m. Pranciškus Broel–Pliateris vedė V. ir A. de Raës‘ų dukterį Kazimierą, paskutinę iš šios giminės. Jam mirus, dvarą valdė žmona, o vėliau, iki 1912 m. dvaras priklausė jų sūnui Vilhelmui Pliateriui. Po Vilhelmo vedybų 1880 m. su Felicija Soltan buvo pristatyti du mūriniai priestatai, perplanuotas parkas.

XIX a. pabaigoje, dvarą valdant Broelių–Pliaterių giminei, jame buvo sukaupta didžiulė biblioteka, kurioje buvo apie 20 000 tomų prancūzų ir lenkų literatūros klasikos, istorijos veikalų. Čia buvo saugomas turtingas dviejų giminių šeimos archyvas, paveikslai, porceliano rinkiniai.

1912 m., po Vilhelmo mirties, dvaras atiteko paveldėtojoms – žmonai Felicijai ir dukterims Irenai, Idalijai ir Marijai.

1933 m. dvarą nusipirko sovietmečiu emigravęs ir garsiu meno kolekcionieriumi tapęs Mykolas Žilinskas (1904–1992). Jis remontavo rūmus, tvarkė parką. Nuo 1951 m. rūmuose buvo įsikūrusi ligoninė, vėliau paštas, medicinos punktas, biblioteka. 1978 m. čia veikė taupomoji kasa, ryšių skyrius, kultūros namai, buvo įrengti gyvenamieji butai.

1990 metais, Lietuvai vėl tapus nepriklausoma valstybe, grįžęs M. Žilinskas skyrė pinigų dvaro ir parko tvarkymui. Jis buvo parašęs testamentą, kuriuo dvarą bei aplinkinius ežerus dovanojo Lietuvai, paskirdamas turtą Rašytojų sąjungai, bet savininkas iki mirties nespėjo turto susigrąžinti ir dvaras po kelių metų buvo privatizuotas. Dvaro savininkai pasikeitė jau kelis kartus. Dabartinis savininkas – Romualdas Bakutis.

2012 m. naujieji savininkai pradėjo Abromiškių dvaro sodybą (kaip kompleksą) renovuoti.