Birštono muziejus

Pradžią Birštono muziejui davė geografijos mokytojo Petro Kazlausko kartu su vidurinės mokyklos kraštotyrininkais surinkta etnografinių, istorinių eksponatų, dokumentų, fotonuotraukų, spaudos kolekcija. Ji buvo eksponuojama "Tulpės“ sanatorijoje 1966 metų birželio mėnesį vykusiose iškilmėse, suteikiant Birštonui respublikinio pavaldumo miesto - kurorto teises. Po ilgų susirašinėjimų su įvairiomis instancijomis, pritariant ir tarpininkaujant naujam miesto vykdomojo komiteto pirmininkui A. Zenkevičiui, buvo surastos patalpos muziejui. Tai buvo "Tulpės“ sanatorijos vasarinė vila "Ramunė“, statyta 1932 m., tarpukaryje buvusi girininko A. Katelės vila, kurioje vasaromis poilsiaudavo mokytojai. 1967 m. kovo 6 d. muziejaus vedėju buvo paskirtas mokytojas P. Kazlauskas. Prasidėjo muziejaus kūrimo darbai, atliktas pastato kapitalinis remontas, pritaikant patalpas muziejui. Tuo pat metu buvo intensyviai kaupiami eksponatai, architektas K. Miežinis suprojektavo ekspozicinius baldus, patalpose tuo metu buvo rengiamos laikinos parodos. Nuo 1971 metų muziejui vadovauti buvo paskirtas istorikas Juozas Šleikus. 1972 metų liepos mėnesį buvo baigta rengti pastovi kurorto istorijos ekspozicija. 1976 metais vietoje lauko verandos buvo pastatytas 100 kv. m. priestatas. Jame įrengtos 2 parodų salės ir muziejaus fondų saugykla. 1986 metų antroje pusėje Birštono muziejui pradėjo vadovauti Vidmantas Puskunigis. Buvo atliktas patalpų remontas, iš dalies performuota ekspozicija. 1993 metais muziejus atsiskyrė nuo Kauno istorijos muziejaus ir iš filialo tapo savarankišku muziejumi, pavaldžiu Birštono savivaldybei. 2000 metais muziejui buvo perduotas senosios klebonijos pastatas, kuriame įkurtas muziejaus sakralinis skyrius. Nuo įsikūrimo muziejuje dirbo 59 darbuotojai. Per metus muziejaus ekspoziciją aplanko per 10 000 lankytojų, muziejaus fonduose saugoma apie 8.000 eksponatų, surengiama apie 30 kilnojamųjų parodų, daugiau kaip 20 renginių, apie 50 edukacinių užsiėmimų.